Veislių aprašymai

Stambiųjų triušių veislė, dar vadinama Vokiečių drugelis. Veislė kilusi iš Prancūzijos, vėliau plačiai paplito Belgijoje ir Vokietijoje. Pirmą kartą pradėti demonstruoti parodose 1897 m. Kaip savarankiška veislė pripažinta 1908 m. Vokietijoje.

Šios veislės triušių minimalus svoris 5 kg, pageidautinas 6 kg ir daugiau. Kūno ilgis 66 - 68 cm, stovėsena panaši į Belgų milžino,šiek tiek lengvesnis skeletas.

Galva vidutinio dydžio, ovalios formos, patinų kiek stambesnė, ausys 16,5 - 18 cm, akys rudos, kaklas trumpas.

Krūtinė gili, kūnas vienodai tvirtas, gan ilgas, nugara šiek tiek išlenkta, pagurklis leidžiamas tik patelėms.

Spalva balta, dėmės ir piešinys juodas, mėlynas arba rudas.

Galvos piešinį sudaro a.) drugelio formos dėmė ant nosies b.) akių apvadai c.) apvali dėmelė ant žando d.) ausys iki pat pagrindo su aiškia riba.

Tamsi juosta per nugarą (3cm pločio) prasideda iškart už ausų, tęsiasi per visą nugaros ilgį ir pereina į uodegą. Šonuose piešinį sudaro atskiros nedidelės dėmės, nesusiliejančios tarpusavyje ( 5 - 8 dėmės kiekviename šone).

Plaukas vidutinio ilgio, tankus ir blizgus.

Patelės labai pieningos, vidutiniškai atsiveda 8 - 10 triušiukų, jaunikliai pirmus 6 gyvenimo mėnesius priauga vidutiniškai 1 kg svorio per 1 mėn. ir sulaukę 6 mėn. amžiaus sveria 6 kg. Brandą pasiekia 6 - 7 mėn.

Vokietijos dėmėtieji milžinai

Naujosios Zelandijos raudonieji

Nepaisant veislės pavadinimo, išvesti Amerikoje apie 1910 m. kaip mėsinė veislė. Išvedant panaudotos Belgų kiškinis, sidabrinių ir Belgų milžinų veislės.

Dėl spartaus augimo ir paklausios kailio spalvos labai greitai paplito. Nuo1930 m. pradėta auginti Europoje. Kaip veislė patvirtinta 1936 m.

Vidutinis svoris 4 - 5 kg, kūnas cilindro formos, tvirtas, nugara plati, kojos trumpos ir stiprios, galva trumpa su ryškiu žandikauliu, kakta plati, kaklas trumpas, ausys trumpos plačios 11 - 13 cm.

Spalva intensyvi, rudai raudona su blizgesiu, kailis tankus, stipriu šiurkštoku plauku.

Patelės gerai augina triušiukus, vidutiniškai veda 8 - 10 triušiukų kurie pirmus 3 gyvenimo mėnesius pasižymi labai intensyviu augimu

Burgundijos

Veislė išvesta Prancūzijoje, Burgundijos regione. Pirmą kartą paminėta 1914 m. Veislė dar vadinta ,,Burgundijos saule''. Išvedant veislę panaudoti Naujosios Zelandijos raudonieji ir Kalifornijos veislės triušiai. Veislė Europoje paplito nuo 1961 m. Burgundams būdingas pailgas, ištemptas kūnas su proporcinga pailgos formos galva, ausys 11 - 14 cm ilgio, spalva geltonai - raudona su šiltu kreminiu atspalviu, papilvė šviesesnio tono, akys rudos.

Tai mėsinė, vidutinio stambumo veislė, pasižyminti geru gyvo svorio/skerdienos santykiu. Vidutinis svoris 4,3 - 5,5 kg. Teisingai šeriant jau 4 mėn. pasiekia 3,5 kg svorį. Patelės pieningos, atsiveda nuo 8 - 10 jauniklių, kuriuos labai gerai prižiūri.

Didysis šviesiai sidabrinis

Šios veislės tėvynė Prancūzija, Šampanės provincija. 1911 m. atvežti į Vokietiją kaip Prancūzijos didieji sidabriniai, dar vadinti Šampanės sidabriniais. 1938 m. Vokietijoje įregistruoti pavadinimu didieji šviesiai sidabriniai.

Tai vidutinio stambumo veislė, svoris 4,5 - 5.5 kg, kūnas cilindro formos, tvirtai sudėtas, ilgis 45 - 48 cm, krūtinė plati, galva stambi, plačia kakta ir tvirtais žandikauliais, ausys trumpos, mėsingos 12 - 13 cm, kaklas trumpas ir tvirtas. Kojos vidutinio ilgumo,stiprios.

Kailis sidabro spalvos, tankiu vidutinio ilgumo plauku. Jaunikliai gimsta visiškai juodi, nuo 5 savaitės pradeda šviesėti ir būdami 6 mėn. pilnai įgauna šviesiai sidabrinę spalvą.

Patelė veda 7 - 8 jauniklius. Triušiai nereiklūs, stiprios sveikatos, tinka laikyti lauko sąlygomis.

Vienos mėlynasis

Veislė išvesta Austrijoje, pirmą kartą pristatyta Vienoje 1895 m. Ši veislė vidutinio stambumo, svoris 4,0 - 4,7 kg, mėsinio - kailinio tipo, kūnas cilindro formos 50 - 57 cm ilgio, tvirtai sudėtas, nugara plati, galva vidutinio dydžio. Ausys trumpos stačios, akys tamsiai mėlynos, kailio spalva melsva, tamsesnio ar šviesesnio atspalvio, plaukas vidutinio ilgumo, tankus su gausiu poplaukiu.

Patelės veda 7 - 8 jauniklius, kurie jau 4 mėn. amžiaus pasiekia 70 procentų savo svorio.

Japonijos

Japonų triušiai išvesti Prancūzijoje. Pirmą kartą pristatyti tarptautinėje parodoje Paryžiuje 1889 m. Vėliau pradėti veisti Vokietijoje, Anglijoje, Olandijoje. Japonų triušiai išvesti iš laukinių triušių, gal todėl veislė pasižymi labai gyvu temperamentu, yra judrūs ir aktyvūs. Tai mėsiniai-kailiniai triušiai. Šios veislės triušių kailio spalvos raštą sudaro juodos ir geltonos/oranžinės juostelės ir dėmės, kurios turėtų būti paskirstytos abiejose kūno pusėse. Spalvos negali būti susiliejusios, dėmės turi turėti aiškias ribas.

Tik išvedus šią veislę, triušiai buvo gana miniatiūriniai. Vėliau atliekant atranką triušiai ryškiai pastambėjo. Standartas nurodo 3,75 - 4,5 kg svorį. Šiuo metu auginami triušiai vidutiniškai sveria 4 - 5,5 kg.

Šios veislės triušių veisimas nėra sudėtingas, vadoje vidutiniškai gimsta 6 - 10 jauniklių, kuriuos triušės rūpestingai prižiūri.